Gerovė ir papildomos praktikos · konsultacijos tema
Dėmesingas įsisąmoninimas gerovei
Dėmesingas įsisąmoninimas yra dėmesys dabartinei patirčiai, įskaitant mintis ir pojūčius. Jis gali būti kasdienių praktikų ar struktūruotų programų dalis, kurios nėra visos lygiavertės.
Apie praktiką
Dėmesingas įsisąmoninimas yra dėmesys dabartinei patirčiai, įskaitant mintis ir pojūčius. Jis gali būti kasdienių praktikų ar struktūruotų programų dalis, kurios nėra visos lygiavertės.
Kam skirta
Informacija norintiems suprasti šią praktiką ir jos ribas prieš nusprendžiant dalyvauti. Ji nenustato individualios klinikinės indikacijos.
Kaip aprašoma praktika
Praktikos skiriasi: jos gali naudoti dėmesį kvėpavimui ar pojūčių stebėjimą. Struktūruota klinikinė programa turi kitokį pagrindą nei gerovės veikla.
Prieš dalyvaujant
Prieš rinkdamiesi paklauskite, kokia praktika naudojama, kas jai vadovauja ir kaip galima pranešti apie diskomfortą. Tai informuoto sprendimo klausimai, ne privalomas klinikinis pasirengimas.
Rezultatų tikslai ir ribos
Tikslas gali būti gerovė, bet atsakas skiriasi; kai kurie žmonės jaučiasi blogiau. Nerimo kontrolė, išgijimas ar ilgalaikė nauda nežadami.
Ribos ir saugumas
Meditacija nepakeičia būtinos priežiūros. Aprašytos neigiamos patirtys ir saugumas nėra visiškai apibūdintas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar reikia nustoti mąstyti?
Ne. Dėmesingo įsisąmoninimo metu lavinamas dėmesys patirčiai; minčių pašalinti nereikalaujama.
Ar tai tas pats, kas psichoterapija?
Nebūtinai. Gerovės veikla ir klinikinė programa turi skirtingą apimtį.
Ar gali sukelti diskomfortą?
Taip. Kai kurie žmonės praneša apie nerimą ar kitą neigiamą patirtį.
Šaltiniai
- Meditation and Mindfulness: Effectiveness and Safety — NIH/NCCIH
- Mindfulness — NHS
Susijusios sritys
Susijusios temos
- Dėmesingas įsisąmoninimas gerovei